1. ES bioekonomijos būklė
2018 m. „Eurostat“ duomenų analizė rodo, kad EU27 + JK bendra visos bioekonomikos apyvarta, įskaitant pirminius sektorius, tokius kaip maistas, gėrimai, žemės ūkis ir miškininkystė, buvo šiek tiek daugiau nei 2,4 trilijono eurų, palyginti su 2008 m. Metiniu augimu, kuris buvo apie 25%.
Maisto ir gėrimų sektorius sudaro maždaug pusę visos bioekonomijos apyvartos, o biologinės pramonės šakos, įskaitant chemikalus ir plastikus, farmacijos, popieriaus ir popieriaus produktus, miško produktus, tekstilės gaminius, biofurui ir bioenergiją, sudaro apie 30 procentų. Dar beveik 20% pajamų gaunama iš pirminio žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus.
2. ES būsenaBiologinisekonomika
2018 m. ES biologinėse pramonės šakose apyvarta sudarė 776 milijardus eurų, tai yra maždaug 600 milijardų eurų 2008 m. Tarp jų-popieriaus popieriaus produktai (23%) ir medienos gaminiai (27%) sudarė didžiausią dalį-iš viso-apie 387 milijardus eurų; Biokuras ir bioenergija sudarė apie 15%, iš viso - apie 114 milijardų eurų; Biologiškai pagrįsti chemikalai ir plastikai, kurių apyvarta siekia 54 milijardus eurų (7%).
Apyvarta chemikalų ir plastikų sektoriuje padidėjo 68%, nuo 32 milijardų eurų iki maždaug 54 milijardų eurų;
Farmacijos pramonės apyvarta padidėjo 42% - nuo 100 milijardų eurų iki 142 milijardų eurų;
Kitas mažas augimas, pavyzdžiui, popierinė pramonė, padidėjo apyvarta 10,5%, nuo 161 milijardo eurų iki 178 milijardų eurų;
Arba stabili vystymasis, pavyzdžiui, tekstilės pramonė, apyvarta padidėjo tik 1%, nuo 78 milijardų eurų iki 79 milijardų eurų.
3. Užimtumo pokyčiai ESBiologinė ekonomika
2018 m. Bendras užimtumas ES bioekonomijoje siekė 18,4 mln. Tačiau 2008–2018 m. Visos ES bioekonomijos užimtumo plėtra, palyginti su visa apyvarta, parodė mažėjančią bendrą užimtumo tendenciją. Tačiau bioekonomikos užimtumo sumažėjimą daugiausia lemia žemės ūkio sektoriaus sumažėjimas, kurį lemia didėjantis sektoriaus optimizavimas, automatika ir skaitmeninimas. Kitų pramonės šakų užimtumo lygis išliko stabilus ar net padidėjęs, pavyzdžiui, vaistai.
Užimtumo plėtra biologinėse pramonės šakose parodė mažiausią mažėjančią tendenciją nuo 2008 iki 2018 m. Užimtumas sumažėjo nuo 3,7 mln. 2008 m. Iki maždaug 3,5 mln. 2018 m., Visų pirma, tekstilės pramonė per šį laikotarpį prarado apie 250 000 darbo vietų. Kitose pramonės šakose, tokiose kaip vaistai, padidėjo užimtumas. 2008 m. Dirbo 214 000 žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki maždaug 327 000.
4. Užimtumo skirtumai ES šalyse
ES biologiniai ekonominiai duomenys rodo, kad tarp narių yra aiškūs skirtumai, atsižvelgiant į užimtumą ir produkciją.
Pvz., Vidurio ir Rytų Europos šalys, tokios kaip Lenkija, Rumunija ir Bulgarija, dominuoja mažesnės vertės pridėtinės vertės sektoriuose, kurie sukuria daugybę darbo vietų. Tai rodo, kad žemės ūkio sektorius dažniausiai būna daug darbo reikalaujanti, palyginti su didele pridėtinės vertės sektoriais.
Priešingai, Vakarų ir Šiaurės šalių apyvarta yra daug didesnė, palyginti su užimtumu, ir tai rodo didesnę pridėtinės vertės pramonės dalį, tokią kaip naftos perdirbimas.
Šalys, kuriose yra didžiausia darbuotojų kaita, yra Suomija, Belgija ir Švedija.
5. Vizija
Iki 2050 m. Europa turės tvarią ir konkurencingą biologiškai pagrįstą pramonės grandinę, skirtą užimtumui, ekonomikos augimui ir biologinio perdavimo visuomenės formavimui.
Tokioje žiedinėje visuomenėje informuoti vartotojai pasirinks tvarų gyvenimo būdą ir paramos ekonomiką, derinančią ekonomikos augimą su socialine gerove ir aplinkos apsauga.
Pašto laikas: 2012-05-05
