1. ES bioekonomikos būklė
2018 m. Eurostato duomenų analizė rodo, kad ES-27 + JK bendra visos bioekonomikos, įskaitant pirminius sektorius, tokius kaip maistas, gėrimai, žemės ūkis ir miškininkystė, apyvarta buvo kiek daugiau nei 2,4 trilijono eurų, o 2008 m. metinis augimas siekė apie 25 proc. .
Maisto ir gėrimų sektorius sudaro apie pusę visos bioekonomikos apyvartos, o biologinės pramonės, įskaitant chemiją ir plastiką, farmaciją, popierių ir popieriaus gaminius, miško gėrybes, tekstilę, biokurą ir bioenergiją, sudaro apie 30 proc.Dar beveik 20 % pajamų gaunama iš pirminio žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus.
2. ES būklėbio pagrinduekonomika
2018 m. ES biologinės pramonės apyvarta siekė 776 milijardus eurų, o 2008 m. – maždaug 600 milijardų eurų. Iš jų didžiausią dalį sudarė popieriaus-popieriaus gaminiai (23 proc.) ir medienos gaminiai-baldai (27 proc.). iš viso apie 387 milijardus eurų;biokuras ir bioenergija sudarė apie 15 proc., iš viso apie 114 mlrd. eurų;biocheminių medžiagų ir plastikų, kurių apyvarta siekė 54 milijardus eurų (7 proc.).
Chemijos ir plastikų sektoriaus apyvarta išaugo 68 % – nuo 32 mlrd. EUR iki maždaug 54 mlrd. EUR;
Farmacijos pramonės apyvarta išaugo 42%, nuo 100 milijardų eurų iki 142 milijardų eurų;
Kiti nedideli augimai, pavyzdžiui, popieriaus pramonė, padidino apyvartą 10,5 proc., nuo 161 mlrd. eurų iki 178 mlrd. eurų;
Arba stabili plėtra, pavyzdžiui, tekstilės pramonė, apyvarta išaugo tik 1%, nuo 78 milijardų eurų iki 79 milijardų eurų.
3. Užimtumo pokyčiai ESbiologine ekonomika
2018 metais bendras užimtumas ES bioekonomikoje siekė 18,4 mln.Tačiau 2008–2018 m. laikotarpiu visos ES bioekonomikos užimtumo raida, palyginti su bendra apyvarta, rodė bendro užimtumo mažėjimo tendenciją.Tačiau užimtumo mažėjimą visoje bioekonomikoje daugiausia lėmė žemės ūkio sektoriaus nuosmukis, kurį lemia didėjantis sektoriaus optimizavimas, automatizavimas ir skaitmeninimas.Užimtumo lygis kitose pramonės šakose išliko stabilus arba net padidėjo, pavyzdžiui, farmacijos pramonėje.
2008–2018 m. užimtumo didėjimas biologinės pramonės šakose parodė mažiausią mažėjimo tendenciją. Užimtumas sumažėjo nuo 3,7 mln. 2008 m. iki maždaug 3,5 mln.Kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, farmacijos, užimtumas padidėjo.2008 m. dirbo 214 000 žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki maždaug 327 000.
4. Užimtumo skirtumai ES šalyse
ES biologiniai ekonominiai duomenys rodo, kad tarp narių yra akivaizdžių skirtumų užimtumo ir produkcijos požiūriu.
Pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Europos šalys, tokios kaip Lenkija, Rumunija ir Bulgarija, dominuoja žemesnės pridėtinės vertės biologinės ekonomikos sektoriuose, kuriuose sukuriama daug darbo vietų.Tai rodo, kad žemės ūkio sektorius paprastai yra imlus darbui, palyginti su aukštos pridėtinės vertės sektoriais.
Priešingai, Vakarų ir Šiaurės šalių apyvarta, palyginti su užimtumu, yra daug didesnė, o tai rodo didesnę pridėtinę vertę kuriančių pramonės šakų, pavyzdžiui, naftos perdirbimo, dalį.
Didžiausia darbuotojų kaita yra Suomijoje, Belgijoje ir Švedijoje.
5. Vizija
Iki 2050 m. Europa turės tvarią ir konkurencingą biologinėmis medžiagomis pagrįstą pramonės grandinę, kuri skatins užimtumą, ekonomikos augimą ir biologinio perdirbimo visuomenės formavimąsi.
Tokioje žiedinėje visuomenėje informuoti vartotojai rinksis tvarų gyvenimo būdą ir rems ekonomiką, kurioje ekonomikos augimas derinamas su socialine gerove ir aplinkos apsauga.
Paskelbimo laikas: 2022-05-05