1. ES bioekonomikos padėtis
2018 m. „Eurostat“ duomenų analizė rodo, kad ES 27 ir JK bendra visos bioekonomikos, įskaitant tokius pirminius sektorius kaip maisto produktai, gėrimai, žemės ūkis ir miškininkystė, apyvarta siekė kiek daugiau nei 2,4 trilijono eurų, palyginti su maždaug 25 % metiniu augimu 2008 m.
Maisto ir gėrimų sektorius sudaro apie pusę visos bioekonomikos apyvartos, o biopramonės šakos, įskaitant chemijos ir plastiko, farmacijos, popieriaus ir popieriaus gaminių, miško produktų, tekstilės, biokuro ir bioenergijos pramonę, sudaro apie 30 procentų. Dar beveik 20 proc. pajamų gaunama iš pirminio žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus.
2. ES padėtisbiologinės kilmėsekonomika
2018 m. ES biopramonės apyvarta siekė 776 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 600 mlrd. eurų 2008 m. Iš jų didžiausią dalį sudarė popierius ir popieriaus gaminiai (23 %) bei medienos gaminiai ir baldai (27 %), kurių bendra apyvarta siekė apie 387 mlrd. eurų; biokuras ir bioenergija sudarė apie 15 %, kurių bendra apyvarta siekė apie 114 mlrd. eurų; biocheminės medžiagos ir plastikai, kurių apyvarta siekė 54 mlrd. eurų (7 %).
Cheminių medžiagų ir plastikų sektoriaus apyvarta išaugo 68 % – nuo 32 mlrd. EUR iki maždaug 54 mlrd. EUR;
Farmacijos pramonės apyvarta išaugo 42 % – nuo 100 mlrd. eurų iki 142 mlrd. eurų;
Kitų nedidelio augimo sektorių, pavyzdžiui, popieriaus pramonės, apyvarta padidėjo 10,5 % – nuo 161 mlrd. eurų iki 178 mlrd. eurų;
Arba stabilios plėtros, pavyzdžiui, tekstilės pramonės, apyvarta padidėjo tik 1%, nuo 78 milijardų eurų iki 79 milijardų eurų.
3. Užimtumo pokyčiai ESbioekonomika
2018 m. bendras ES bioekonomikos užimtumas pasiekė 18,4 mln. Tačiau 2008–2018 m. laikotarpiu visos ES bioekonomikos užimtumo raida, palyginti su bendra apyvarta, parodė bendro užimtumo mažėjimo tendenciją. Tačiau užimtumo mažėjimą visoje bioekonomikoje daugiausia lemia nuosmukis žemės ūkio sektoriuje, kurį lemia didėjantis sektoriaus optimizavimas, automatizavimas ir skaitmeninimas. Kitų pramonės šakų, pavyzdžiui, farmacijos, užimtumo lygis išliko stabilus arba net padidėjo.
Užimtumo plėtra biologinės kilmės pramonės šakose parodė mažiausią mažėjimo tendenciją nuo 2008 iki 2018 m. Užimtumas sumažėjo nuo 3,7 mln. 2008 m. iki maždaug 3,5 mln. 2018 m., o tekstilės pramonė per šį laikotarpį prarado apie 250 000 darbo vietų. Kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, farmacijos, užimtumas padidėjo. 2008 m. dirbo 214 000 žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki maždaug 327 000.
4. Užimtumo skirtumai tarp ES šalių
ES bioekonomikos duomenys rodo, kad tarp narių yra aiškių skirtumų užimtumo ir produkcijos srityse.
Pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Europos šalys, tokios kaip Lenkija, Rumunija ir Bulgarija, dominuoja mažesnės pridėtinės vertės bioekonomikos sektoriuose, kurie sukuria daug darbo vietų. Tai rodo, kad žemės ūkio sektorius, palyginti su didelės pridėtinės vertės sektoriais, yra linkęs būti imlus darbui.
Tuo tarpu Vakarų ir Šiaurės šalyse darbuotojų kaita, palyginti su užimtumu, yra daug didesnė, o tai rodo didesnę pridėtinės vertės pramonės šakų, tokių kaip naftos perdirbimas, dalį.
Šalys, kuriose darbuotojų kaita didžiausia, yra Suomija, Belgija ir Švedija.
5. Vizija
Iki 2050 m. Europoje bus sukurta tvari ir konkurencinga biopramonės grandinė, kuri skatins užimtumą, ekonomikos augimą ir biologiškai perdirbančios visuomenės formavimąsi.
Tokioje žiedinėje visuomenėje informuoti vartotojai rinksis tvarų gyvenimo būdą ir rems ekonomiką, kuri derina ekonomikos augimą su socialine gerove ir aplinkos apsauga.
Įrašo laikas: 2022 m. liepos 5 d.
